ui

1 ùi interj. Š, Jnš, Rk, Kp, uĩ KŽ, Rdn, Krt, Vgr, Kv; N, K, Rtr, Šv reikšti jausmams ir pojūčiams(baimės, skausmo, šalčio, nusistebėjimo, susižavėjimo ir kt.): Ùi, ùi, ùi, bėda man! KI166. Ùi, kaip baisu! NdŽ. Dabar tai nebeatkris, ùi, šitiek privertė sniego! Mžš. Skaudžiai sušuko drebėdamas: uĩ, dabar didei išsigandau Sch189. Ui, ka mun galva gela! Trk. Strėnas skauda! Uĩ, ka liūbu rėksu! Brs. Ùi, kiek ana šaukė, kiek ana šaukė! KlvrŽ. Uĩ, didliai liepė dirbti, iš klumpių liuob prakaitą išsipils Als. Rūgštybė, uĩ, visą giminę sutraukė Krš. Šaltà lauke, uĩ, uĩ! DūnŽ. Ui miego miego, miegelio noriu! N108. Ui ir nupuolė mano žiedelis RD65. Ui vargai mano JD613. Ùi šalta, ui ui kad sušalus, utititi sušilus po patalyne J. Ùi, ka lyna! KlvrŽ. Ùi tenai žemė, te mėšlo nereikia Rk.